Esminiai faktai apie miestą

Kaunas –  antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs dviejų didžiausių šalies upių santakoje. 1920 – 1940 m. buvo Laikinoji Lietuvos sostinė. Tai stambus mokslo, kultūros, pramonės, pramogų centras, svarbi kelių kryžkelė Lietuvoje ir Rytų Europoje.

 

Jaukiame Kauno senamiestyje daug reikšmingų architektūros ir istorijos paminklų. Nemuno ir Neries santakoje stūkso Kauno pilis. Iš Rotušės aikštės per senamiestį vedančia pėstiesiems skirta Vilniaus gatve labai patogu pasiekti miesto centrą, kurio ašis – visoje Lietuvoje garsi Laisvės alėja.

Bendras miesto plotas - 15,7 tūkst.ha, gyventojų skaičius - virš 350 tūkstančių.

Kaunas – stambus kultūros centras, turtingas muziejais. Mieste veikia apie 40 muziejų ir jų padalinių. Taip pat Kaune yra 26 bibliotekos, 17 teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai. Kaune veikia 7 universitetai, studijuoja per 35 000 studentų. Kiekvienais metais vyksta festivaliai: Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas Jazz“, „Operetė Kauno pilyje“, „Aura“ modernaus šokio festivalis. Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis „Kauno miesto dienos“, švenčiamas gegužės mėnesį.

Kaunas išsiskiria sportiškumu. Tai vienintelis miestas, kuris turi aukštąją mokyklą, ruošiančią sporto specialistus. Kaunas turi gilias krepšinio tradicijas. Ryškiausias pavyzdys - krepšinio komanda „Žalgiris“, įkurta 1944 m. Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Žalgirio“ komanda tapo viena stipriausių ekipų Tarybų Sąjungos čempionate. Ir šiandien „Žalgiris“  yra viena pajėgiausių Europos krepšinio komandų.

Trumpa Kauno miesto istorija

Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIV a. pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. 1408 m. Vytautas Didysis suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto, svarba. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

1812 m. Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus. 1862 m. nutiestas geležinkelis, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė - visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas.

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė. 1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija.

1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kaunui atsivėrė plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės. Šiuo metu Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.